Žinoma, tu gali ten pabendrauti su žmonėmis, su kuriais galbūt nesusitinki ilgą laiką. Tai patogu, greita. Bet dėl to ir išnyko nuoširdūs, ranka rašomi laiškai, kadangi atsirado telefonai ir kompiuteriai. Žmonės rečiau matosi, nes kalba via Skype arba telefonu. Meilė vis dažniau apsiriboja vien tik statusu facebook'e „In a relationship“..
O kas mes būtume be to?
Keistuoliai, kitokie, nepritapėliai. Vien todėl, kad mes, vietoj to, kad turėtume Facebook, renkamės turėti gyvenimą.
Bet įsivaizduokite kiek visko galėtumėte nuveikti, jei nesėdėtume Facebook'e.
Atsikeli ryte ir nereikia pult prie kompiuterio ar telefono patikrinti kiek tavo nuotrauka sulaukė like'ų, kiek turi naujienų ar kas pakomentavo tavo post'ą. Per tą laiką galima pasikloti lovą, atsigerti arbatos, papusryčiauti, pasikalbėti su tėvais. Tai daug daug kartų naudingiau.
Facebook'as - vieta, kur poros santykiai tiesiog tobuli, be jokių pykčių ir intrigų, melagiai tiki savo pačių skleidžiamomis paskalomis. Tai vieta, kur žmonės, kurie mūsų nemėgsta, tikrina mūsų profilį dažniau, nei mes patys jame lankomės, draugai ir šeima blokuoja vieni kitus, ir netgi, kad tu rašai ką iš tikrųjų galvoji, visuomet atsiras bent vienas, kuris priims tai neteisingai.
Ten visuomet gali apsimetinėti tuo, kuo nesi. Gali meluoti, apgaudinėti ir niekas niekada nesužinos ar tai melas ar tiesa. Taip jau yra.
Nesuprantu, kai kiti skelbiasi vos ne kiekvieną žingsnį ką veikia. Kam to reikia? Kam reikia, kad kiekvienas tai žinotų? Ir dar sako: nepatinka, trink iš draugų. Nu bet kam.. Žinot kaip sakoma? Kuo mažiau kiti žino apie tavo gyvenimą, tuo jis sėkmingiau klostosi. Ir čia gryniausia tiesa.
Nežinau ar bent vienas tai perskaitęs bent truputį susimastys kiek laiko jis beprasmiškai iššvaisto veltui sėdėdamas prie to nelemto Facebook. Tiesiog švaistome savo brangaus gyvenimo minutes.
Bet galiu garantuoti, kad ateityje ne vienas mes gailėsimės.
Prisiekiu.
Išlyskime iš tų telefonų, išeidami su draugais palikime juos namie. Išlyskime ir iš tų kompiuterių, dažniau išeikime į lauką, pasivaikščiokime po parkus, bendraukime akis į akį. Juk tai, ką patiriame, tie prisiminimai išliks visam gyvenimui.
O ką jūs pasakosit savo anūkams?
Bet įsivaizduokite kiek visko galėtumėte nuveikti, jei nesėdėtume Facebook'e.
Atsikeli ryte ir nereikia pult prie kompiuterio ar telefono patikrinti kiek tavo nuotrauka sulaukė like'ų, kiek turi naujienų ar kas pakomentavo tavo post'ą. Per tą laiką galima pasikloti lovą, atsigerti arbatos, papusryčiauti, pasikalbėti su tėvais. Tai daug daug kartų naudingiau.
Facebook'as - vieta, kur poros santykiai tiesiog tobuli, be jokių pykčių ir intrigų, melagiai tiki savo pačių skleidžiamomis paskalomis. Tai vieta, kur žmonės, kurie mūsų nemėgsta, tikrina mūsų profilį dažniau, nei mes patys jame lankomės, draugai ir šeima blokuoja vieni kitus, ir netgi, kad tu rašai ką iš tikrųjų galvoji, visuomet atsiras bent vienas, kuris priims tai neteisingai.
Ten visuomet gali apsimetinėti tuo, kuo nesi. Gali meluoti, apgaudinėti ir niekas niekada nesužinos ar tai melas ar tiesa. Taip jau yra.
Nesuprantu, kai kiti skelbiasi vos ne kiekvieną žingsnį ką veikia. Kam to reikia? Kam reikia, kad kiekvienas tai žinotų? Ir dar sako: nepatinka, trink iš draugų. Nu bet kam.. Žinot kaip sakoma? Kuo mažiau kiti žino apie tavo gyvenimą, tuo jis sėkmingiau klostosi. Ir čia gryniausia tiesa.
Nežinau ar bent vienas tai perskaitęs bent truputį susimastys kiek laiko jis beprasmiškai iššvaisto veltui sėdėdamas prie to nelemto Facebook. Tiesiog švaistome savo brangaus gyvenimo minutes.
Bet galiu garantuoti, kad ateityje ne vienas mes gailėsimės.
Prisiekiu.
Išlyskime iš tų telefonų, išeidami su draugais palikime juos namie. Išlyskime ir iš tų kompiuterių, dažniau išeikime į lauką, pasivaikščiokime po parkus, bendraukime akis į akį. Juk tai, ką patiriame, tie prisiminimai išliks visam gyvenimui.
O ką jūs pasakosit savo anūkams?
