2015 m. liepos 7 d., antradienis

Laikas. Velniop.

Sveiki, po ilgo laiko aš ir vėl čia. Su daug padrikų minčių. Su daug naujų prisiminimų, nutikimų. Su gerokai pasikeitusiu gyvenimu.
Nusprendžiau vėl po to truputį užsukti čionais, išdėstyti tai kas sukasi mano galvoje, ką nors papasakoti, pasidžiaugti, pasiguosti, pakritikuoti galbūt.
*
Nežinau apie ką turėtų būti šis blogg'as. Praėjo beveik metai nuo paskutiniojo, turbūt pamiršau kaip reikia juos rašyti.. :)  
*
Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad gyvenimas gali taip smarkiai keistis. Atrodo gyveni, vis ta pati rutina, tas pats gyvenimas. Ta pati aplinka, žmonės. Tie patys pokalbiai. Tačiau atsisuki atgal ir pamatai, kiek visko pasikeitė per tą laiką. Kiek žmonių pasitraukė, dingo iš tavo gyvenimo. Kiek naujų veidų jame atsirado. Kiek daug visko nutiko. Dėl kažko gailiesi. Dėl kažko džiaugiesi. Kažkas tave skaudino. Kažkas teikė džiaugsmą. Tapai kitokiu žmogumi. Galbūt šiek tiek stipresniu, atsparesniu, o gal atvirkščiai - jautresniu, labiau pažeidžiamu. Laikas keičia visus. 
*
Laikas bėga. Jis nelaukia. Jam nesvarbu, ar tu spėji paskui jį ar ne. Jis teka sava vaga. Laiko niekada nebus daugiau. Jo yra tiek, kiek yra. Nemėgstu žmonių, kurie sako “neturiu laiko“. Mes jo ir neturėsime daugiau, jei nemokame visko suspėti laiku - čia jau mūsų bėdos, jo nepasidarys daugiau vien tik todėl, kad mums jo per mažai. Todėl ypatingai man nesakykite, kad neturite laiko man parašyti, pabendrauti, ar su manimi susitikti, nes esate per daug užsiėmę. Aš suprasiu kaip yra iš tikrųjų. 

*
Lyg mes galėtume rinktis. 
Anksčiau ar vėliau bus taip, kaip ir priklauso.