Kiekvienas mes turime tokį draugą, galbūt tai kaimynas, gal klasiokas, ar sesė, ar brolis, kurio nė už ką gyvenime neiškeistume į nieką kitą. Be to draugo mes neįsivaizduojame savo gyvenimo. Stengiamės kuo dažniau ir kuo ilgiau būti kartu. Pasakojam jam visas savo paslaptis, svajones, dalinamės ir džiaugsmais ir vargais. Jis daro tą patį. Nes draugas - tai lyg tavo antra kūno pusė, tai žmogus, kuris žino tave geriau nei tu pats save.
Tikras draugas ar tik draugas?
Ar susimąstėte kas yra tas tikrasis draugas? Ar bent kartą suabejojote kas jums yra jūsų tas geriausias draugas? Ar jis tik draugas ar tikras draugas? Pasakysiu, koks mano nuomone turėtų būti tikras draugas..
Tikri draugai - svarbu kokybė, o ne kiekybė.
Tikras draugas turėtų būti žmogus, kuriam tu gali sakyti viską - ir blogą ir gerą - jis vistiek tave išklauso ir palaiko bet kokiu atveju.
Tai žmogus, kuris susipykęs vistiek laiko tavo paslaptis, lyg jos būtų jo pačio.
Tikras draugas, mano manymu, tai žmogus, kuris paaukoja didelį vakarėlį ar šventę, kad pasėdėtų su tavimi ramiai, prie puodelio arbatos ir šokolado, kai tu jautiesi vienišas.
Jis padaro viską, kad tik pralinksmintų tave, kai tavo veidu rieda ašaros, padaro viską, kad tu nusijuoktum ar bent nusišypsotum, kai tu mažiausiai to nori.
Tikras draugas tas, kuriam pasakęs ''aš laikausi dietos'', kitą kart prikrauna tau dvigubai daugiau maisto.
Tai toks žmogus, kuris juokiasi, kai tu parkrenti važiuodamas su riedučiais ir tik nustojęs juoktis padeda tau atsistoti.
Tikras draugas, tai žmogus, su kuriuo elgiesi bet kaip, bet kur ir bet kada, prie jo nepagalvoji, kad ''aš taip nesielgčiau jei būčiau ne su juo''.
Tikras draugas visada tau pasako tai, ką iš tikrųjų mano, nieko neslepia, nepasakoja ką nors pagrąžindamas ar pakeisdamas.
Jam nesvarbu kaip tu atrodai - užtinęs, riebaluotais plaukais, nešvarus ar dar koks.
Tai žmogus, kuris su tavimi papuolęs į bėdą joje tavęs nepalieka - priešingai, stengiasi, kad tu kuo greičiau iš jos išsikapstytum, negalvodamas, kad jam bus blogiau.
Su juo gali juoktis valandų valandas ir tik nustojęs juoktis paklausti - iš ko mes juokėmės?
Tikri draugai meluoja vienas dėl kito, bet ne vienas kitam.
Su juo važiuoji visur ir visada, nes tik su juo tau geriausia.
Tikram draugui gali antrą valandą nakties barškint į jo kambario langus ir jis vistiek be jokių kalbų tave įsileidžia.
Su juo geriausios tavo praleistos gyvenimo akimirkos.
Susipykus, tikrą draugą prisiminęs tu susigraudini, nes žinai, kad tokio draugo tu galbūt daugiau niekada neturėsi.
Tai žmogus, kuris iš tavęs šaiposi ir tave pravardžiuoja, bet neleidžia daryti to kitiems.
Žmogus, kuris tavo namuose jaučiasi geriau nei savuosiuose.
Kuriam nieko negaila tau paskolint, žinant, kad galbūt daugiau niekada to daikto nebeatgausi, o tau ir nerūpi.
Žmogus, kuris visą gyvenimą laikys tave savo širdyje..
Skaudi patirtis kartais moko geriau nei Mamos žodžiai.
Aš žinau, jog turiu dvi tikras drauges, kurios nepaisant visko visą gyvenimą išliks mano draugėmis. Jos mano mažosios sesutės. Visko buvę - ir daug juoko, ir daug ašarų, ir daug pykčio, ir daug džiaugsmo. Ne kartą girdėjau Mamą sakant, jog nudegei vieną kartą, nudegsi ir antrą lysdama ten pat. Taip, ji buvo teisi. Net ne vieną kartą. Tačiau beaugant supranti, kad labiau kreipi dėmesį ne į Mamos žodžius, o savo patirtį - ko ji tavęs išmokė. Nepaisant visko - jos mano geriausios, visada buvo, visada ir bus. Juk 15 metų draugystės nėra mažai. Užaugome viename kieme, visą laisvalaikį leisdavome kartu. Ir nesvarbu, jog kiekviena gyvename atskiruose miestuose, net atskirose šalyse, tačiau tokios draugystės niekas neišskirs. Ar daugiau bendraujam, ar mažiau, viskas visada išliks taip pat.
