Gyvenu.

Žinot, gimiau.

 Kažkada, prieš daugelį metų. 

Nors ne tokį jau ir daugelį, bet visgi gimiau. 

Gimiau, ir gyvenu tik vieną vienintelį kartą. 

Ir myliu taip stipriai pirmą kart gyvenime. 

Ir negaliu būti tikra, jog kada nors dar taip mylėsiu kokį nors žmogų. 

Net nenutuokiu kiek dar gyvensiu. 

Nors žadu gyventi ilgai. 

Bet prieš mirtį nepašokinėsi.. 

Nežinau, kada aš dingsiu. 

Nežinau kada dingsi tu. 

Kada susikrausi daiktus ir išvažiuosi. 

O aš ir liksiu nenurijus žodžių. 

Amžinai paspringus jausmais savyje. 

Todėl dabar nusišypsok. 

Tik be ironijos, prašau.

 Ir nesijuok, nes aš bijau, nors ir žinau kokią banalybę padariau. 

Vis dėl to, ne tiek jau ir daug tam žmogui gyvenime duota. 

Praleisti pro pirštus aš pavargau. 

Aš nieko neprašau, tik supratimo. 

Tiks ir tyla, žodžių nereikia per daug.. 

Ir pagaliau sakau tau - įsimylėjau, ir nieko už tave man nebus gyvenime geriau.