Kartais tiesiog sėdi ir galvoji kas per žmonės.. Kaip galima žmogaus nemėgt, iš jo tyčiotis jo net nepažįstant asmeniškai? Tik dėl to, jog esi kieno nors sesė, dukra ir pan. Nesuprantu. Arba dar yra toks dalykas, kai su žmogumi akis į akį bendrauji, tai ūūū koks jis geras, draugiškas, kaip tu jam patinki. O tau už nugaros tokios kalbos eina, kad ohoho. Tai blemba jeigu tau kas nors nepatinka, tai tu į akis taip pasakyk ir bus ramu. Kam būt veidmainiu? Kažkas gal skaitys ir sakys "O tipo pati tokia nesi, pati taip nedarai?". Ne. Nesu. Nedarau. Tie kurie mane gerai pažįsta žino, kokia aš esu. Kam būt "pasikėlusiu", stumiančiu ant kitų? Kas nuo to geriau? Tiesiog nesuprantu, kaip galima jaustis kažkuo viršesniu už kitus, net jei taip nėra. Tiesiog nesuprantu. Negaliu suvokti kai kurių žmonių poelgių. Man tai yra šlykštu.
Neseniai supratau, kiek daug netikrų draugų aš turiu. Kai tau viskas gerai, kai tu linksmas, tai taip, jie tikrai geri draugai. Bet kai tau sunku, kai tau reikia pagalbos, kai tu vos ne nenori gyvent - kur jie? Nei supratimo, nei pagalbos, nieko. Susimąstykit, kiek aplink jus yra „draugų“, vaikštančių su dirbtinėmis kaukėmis.
Taip pat galiu papasakoti dar vieną įdomų įvykį. Penktadienį važiavau pas Gabrielę, nakvojau pas ją ir t.t. Ji nuostabi draugė. Iš tikrųjų, tai mes tik neseniai pradėjom taip artimai bendraut, bet vistiek. Buvo taip. Kol buvau pas ją, buvau aktyvavus savo ask.fm profilį. Ir gavau tokį labai įdomu klausimą: „ar galėtum pamokyti išnaudoti žmones? girdėjau moki:)“ Tai pala, jeigu tu susirandi naujų, gerų draugų, tai tu jau išnaudotojas esi? Tai jūsų manymu, tu negali turėt draugų, apskritai niekas negali turėt draugų jokių, nes tu juos išnaudji? Wataf.... Cmon, žmonės. Patys pamąstykit.. Jeigu jūs susirastumėt naują draugą (draugę), ar norėtumėt, kad apie jus taip kalbėtų? Ar norėtum, kad sakytų, jog jūs esat išnaudotojai? Patys pasimąstykit, o tada kitiem rašykit tokias nesąmones.
Ar žmonės susimąsto, kad kai kurie jų pasakyti žodžiai gali pražudyti, sužlugdyti žmogų? Aš jau nebekalbu apie toleranciją, kurios Lietuvoj nėra. Žinot, aš manau, kad tie, kurie bando visaip įskaudinti ir pakenkti kitam žmogui, tai patys yra labai nelaimingi žmonės.
Iš tikrųjų, yra nemažai žmonių kurie manęs nemėgsta. Norit pasakysiu atvirai? 80% tų žmonių, manęs nemėgsta ne dėl to, jog jiems patiems kažką padariau ar pasakiau, o tiesiog, jog esu Kazlauskaitė. Nemėgsta dėl to, jog esu Ramintos sesė. Nemėgsta dėl to, jog aš esu aš. Nežinau. Tiesiog nemėgsta. Patys niekada su manimi nebendravę, visiškai nežinodami kokia aš esu.
Jei stengiesi būt visiems geru, stengiesi su visais gerai bendraut, tai tu „lendi į š**ną“. Jei bendrauji tik su keliais žmonėmis, tai esi pasikėlęs. Nu tai wtf?? Apsispręskit vieną kartą..
Lietuviai jau tokia tauta, kuriai niekada niekas neįtiks. Kad ir koks būsi, vistiek neįtiksi visiems.
Norėčiau gyventi kitur. Ne čia. Ten, kur niekas manęs nepažįsta. Ten kur aš nieko nepažinočiau. Kodėl? Nes atsibodo. Atsibodo tie patys žmonių veidai, atsibodo, tie „stūmimai“, atsibodo ta pati gyvenamoji vieta. Noriu kito gyvenimo. Tiesiog.
*****
Bet žinot ką? Būkit labiau susirūpinę dėl savo charakterio, negu dėl savo reputacijos. Jūsų charakteris - tai, kas jūs esate, kuomet reputacija yra tik tai, ką apie jus galvoja kiti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą